2023-06-30
Pristatome sukurtus Vilniaus miestelėnų kostiumus, paremtus XIV a. Vilniaus ir Kernavės archeologiniais duomenimis
2023 m. ruošiantis Vilniaus 700 metų miesto įkūrimo sukakčiai, 2022 m. rekonstruoti XIV a. šventiniai vilniečių kostiumai. Projektą parėmė Vilniaus miesto savivaldybė.
Atkurti du (vyro ir moters) XIV a. kostiumai, remiantis Vilniaus m. archeologine medžiaga (atlikta meninė kostiumų rekonstrukciją). Kartu buvo pagamintos ir jų sumažintos analogijos suvenyrinių lėlių pavidalu. Taip pat buvo parengta paskaita, siekiant supažindinti visuomenę su Lietuvos viduramžių gyventojų dėvėsena.
Archeologinė medžiaga yra vienintelis šaltinis viduramžių sostinės gyventojų dėvėsenai rekonstruoti: neturime nei ikonografijos, nei rašytinės dokumentacijos, susijusios su to meto Lietuvos gyventojų madomis. Archeologinė medžiaga rodo, kad XIII-XIV a. ėmė keistis drabužių siluetas, prekybos dėka atsirado naujų audinių (šilkas, brokatas), papuošalų (auskarai, anksčiau nematytų formų segės, žiedai su brangakmenių akimis), aksesuarų (diržų krepšiai), nebeliko arba labai sumažėjo kai kurių anksčiau mėgtų papuošalų (apyrankių, antkaklių), seges palaipsniui pakeitė sagos.
Kostiumų rekonstrukcija atlikta, remiantis Vilniaus senamiestyje (Bokšto g.) ir Verkiuose ištirtų archeologijos (laidojimo) paminklų medžiaga, ją papildant Vilniaus žemutinės pilies XIV a. laikotarpio artefaktų kopijomis, taip pat pirmosios LDK sostinės - Kernavės - ir kitų Lietuvos viduramžių paminklų radinių analogijomis. Peno rekonstrukcijai davė ir vienintelis to meto ikonografijos šaltinis – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio majestotinis antspaudas.
Moters kostiumą sudaro apgalvis, siuvinėtas biseriu, karoliniai antsmilkiniai, šilko nuometas, austa šilko-vilnos suknelė, vilnonis apsiaustas su kapišonu, megztos vilnonės kojinės, odiniai siuvinėti batai, stiklo karoliukų vėrinys, rankogalinės apyrankės, žiedas su akute, peilis dėkle.
Vyro kostiumą sudaro velta skrybėlė, apatiniai lininiai baltiniai, vilnos-šilko žiponas, vilnonės kelnės, diržas su žalvario apkaustais, diržo krepšys, vilnonis apsiaustas su pasagine sege, odiniai auliniai batai, pintas žiedas.
Kostiumų rekonstrukcija atspindi ne tik XIV a. vilniečių dėvėsenos ypatumus, bet ir praeities amatininkų, taip pat ir šiuolaikinių meistrų (tekstilininkų, juvelyrų, odininkų, batsiuvių), atlikusių kostiumo dalių atkūrimą, meistriškumą.
Iki šiol didesnis dėmesys krypo į dvaro madas ir diduomenės kostiumo tyrimus bei rekonstrukciją, tuo tarpu miestiečių kostiumams nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Ši nauja - vilniečių kostiumų - aprangos rekonstrukcija suteikia duomenų apie miestiečių sluoksnio LDK našystą.
Rekonstruoti kostiumai 2022 m. gale buvo pristatyti gyvai, o jų kūrimo aplinkybės ir darbų eiga - viešos paskaitos forma Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos Senųjų amatų dirbtuvėse.
Kartu su istorinių kostiumų rekonstrukcija buvo gaminamos sumažintos jų analogijos suvenyrinių lėlių pavidalu. Tai viena iš Vilniaus miesto kultūros paveldo sklaidos formų, nes visame pasaulyje pasklidę suvenyrinių lėlių kolekcininkai visada ieško naujų eksponatų. Kartu tai puiki dovana garbingiems miesto piliečiams ir iškiliems svečiams.
Rekonstrukciją atliko didelę patirtį šioje srityje turinti archeologinio ir istorinio kostiumo rekonstruotoja dr. Daiva Steponavičienė. Jos (be ikiistorinių baltiškųjų kostiumų) yra atkurta keletas viduramžių ir Renesanso laikų didikų kostiumų, saugomų Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, Kaišiadorių muziejuje. Projekto veiklų vykdytojai, nuolat prisidedantys prie archeologinių ir istorinių kostiumų rekonstrukcijos darbų: tekstilės specialistės Gintarė Skapienė, Regina Šumskaitė, juvelyrė Vaida Druskytė, odininkė ir batsiuvė Virginija Gagiškytė.
Kostiumų atkūrimą finansavo Vilniaus miesto savivaldybė.
