TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA

"VALDANČIOJI DINASTIJA IR KRIKŠČIONIŠKOSIOS KULTŪROS SKLAIDA LDK

(BAŽNYČIA-VALSTYBĖ-VISUOMENĖ)"

 

VšĮ „Vita antiqua“ kartu su Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“ ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje 2007 m. lapkričio 8 - 9 d. surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Valdančioji dinastija ir krikščioniškosios kultūros sklaida LDK (bažnyčia-valstybė-visuomenė)“.

 

Programa

Tezės

 

2007 m. sukanka 620 metų nuo pakartoninio Lietuvos krikšto 1387 m. Šis istorinis momentas siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Jogaila, ta proga Vilniuje pastatydinusiu naują katedrą, kaip spėjama, pirmosios - Mindaugo laikų - bažnyčios ir Perkūno šventyklos vietoje. Neabejotina šio įvykio reikšmė tolesnei LDK istorijos raidai, jos vidaus struktūrizacijai ir užsienio politikos žingsniams, naujos kultūros sklaidai. Lietuvos valstybė ir jos valdovai pasižymėjo ypatinga tolerancija kitatikiams, kuriems buvo leista sostinėje statytis savo maldos namus. Katalikiškos bažnyčios santykis su kitų konfesijų atstovais, LDK administracine institucija buvo savitas ir lankstus, tuo tarpu visuomenė turėjo savo požiūrį į šį santykį ir tai atsispindėjo laidojimo papročiuose bei teisiniuose to laikotarpio dokumentuose.


Ar krikščionybės įvedimas Lietuvoje, naujos kultūros sklaida vyko sklandžiai? Ar šis valdžios veiksmas to meto stabmeldiškoje visuomenėje neiššaukė rezonanso? Kaip klostėsi administracinės ir bažnytinės valdžios santykiai, dalijantis įtakos sferomis ir formuojant naują visuomenės pasaulėžiūrą? Štai klausimai, į kuriuos buvo sutelktas šios mokslinės konferencijos dėmesys. Nors krikščionybės problematika ir jos nagrinėjimas nėra naujiena Lietuvos mokslinėje istoriografijoje, tačiau kiekvieną kartą iškyla vis kiti klausimai naujų duomenų kontekste, atsiranda nauja pozicija, kuri prašosi būti išklausoma, o ir sukaktis tam buvo labai palanki.

Pranešimus skaitė 10 mokslininkų: iš jų – 7 Lietuvos, 3 Rusijos ir 1 Baltarusijos. Auditoriją sudarė 67 klausytojai iš įvairių mokslo ir kultūros įstaigų. Problemos buvo nagrinėjamos istoriniu, archeologiniu, architektūriniu ir kultūrologiniu požiūriu.


Konferencijos dalyvius ir auditoriją pasveikino projekto mecenatas Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorius ponas Gediminas Ilgūnas. Po gražių palinkėjimų buvo išklausyti pranešimai. Pirmieji pasisakė svečiai iš Maskvos: Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos instituto mokslo darbuotoja habil. dr. Margarita Byčkova, aptarusi pasaulietinės ir bažnytinės valdžios vaidmenį, formuojant valstybingumo idėją XV–XVII a. Maskvoje, sekant lietuviškomis tradicijomis. Po jos kalbėjo kolegė iš Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto doc. dr. Irina Karacuba, pažvelgusi į krikščioniškąją kultūrą ir pasaulietinę valdžią Rusijoje ir Lietuvoje užsienio autorių akimis. Jaunesnės kartos mokslininkas, Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Olegas Choruženko kalbėjo apie kalendoriaus reformas, valdant dLk Aleksandrui Jogailaičiui.


Tai buvo iš esmės ir visi pranešimai istorine tematika. Taip jau sutapo, kad Lietuvos istorikai tuo pačiu metu dalyvavo svetur vykstančiose konferencijose ir šioje dalyvauti negalėjo, taigi svečiams istorikams iš lietuvių kolegų pusės „atsvaros“ nebuvo.


Kiti prelegentai parengė archeologinio, kultūrologinio pobūdžio pranešimus. Pirmasis tokį pranešimą perskaitė svečias iš Minsko dr. Olegas Trusovas, aptaręs XV – XVII a. Baltarusijos gynybinių bažnyčių tyrimų istoriją. Pastarasis pranešimas sulaukė itin didelio auditorijos susidomėjimo.


Popietinį posėdį pradėjo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno instituto darbuotoja, prof. habil. dr. Jūratė Trilupaitienė, kalbėjusi apie Šv. Brunoną Lietuvoje. Senosios raštijos specialistas iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dr. Kęstutis Gudmantas, remdamasis Lietuvos metraščiais, auditorijai „pristatė“ šventais laikomus Polocko kunigaikščius.


Auditorija galėjo pasigrožėti ir autentiška ikonografija, kuria buvo paremti kiti du pranešimai. Vieną jų parengė P. Gudyno restauravimo centro restauratorius Juozapas Blažiūnas, išsamiai išstudijavęs Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios paveikslo „Brunonas. Stebuklas bažnyčioje“ istoriją ir ikonografiją. Antrasis vaizdinis pranešimas buvo parengtas jaunos Pilių tyrimo centro archeologės Eglės Montvilaitės. Ji kalbėjo apie neseniai Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje surastą gotikinių XV a. koklių su šventųjų atvaizdais kolekciją.


Paskutinieji du pranešimai tarsi sugrąžino į krikščionybės ištakas: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius ir Pilių tyrimo centro mokslinių projektų vadovas habil. dr. Vytautas Urbanavičius, vienas kitą papildydami, aptarė XIV a. lietuvių religijos bruožus krikščionybės įvedimo išvakarėse.


Konferencijos dalyviams buvo pademonstruotas dokumentinis filmas „Mūrai“ iš ciklo „Šventaragio slėnio mįslės“, jie klausė choro „Aidija“ atliekamų liturginio turinio dainų ir giesmių.


Svečiams buvo suorganizuotos ekskursijos į Katedros požemius, po atkuriamus Valdovų rūmus, į Senųjų Trakų piliavietę, Trakų salos ir Pusiasalio pilį.
Belieka pridurti, kad konferencijos medžiagą tikimasi publikuoti. Jeigu mokslinė konferencija yra vienas geriausių būdų sutelkti mokslinį potencialą, galintį įvairiapusiškai išnagrinėti tam tikrą istorinę kultūrinę problematiką ir pristatyti savo tyrimų rezultatus nedidelei auditorijai, tai konferencijos medžiagos publikavimas – puiki galimybė su išnagrinėta problematika supažindinti žymiai platesnius visuomenės sluoksnius.

dr. Daiva Steponavičienė