Tarptautinė konferencija
Baltijos regiono šventvietės archeologijos ir folkloro duomenimis

2008 m. gegužės 2–4 d.


International Conference
Natural Holy Places in Archaeology and Folklore in the Baltic Sea Region

May 2-4, 2008


Raguvos (Panevėžio r.) akmuo „Žaltys“, sunaikintas XIX a. (pagal E. Tiškevičių, 1867) /
Stone called Grass snake in Raguva (Panevėžys district). Destroyed in the 19th c. (after E. Tyszkiewicz, 1867)

 

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su VšĮ Vita Antiqua 2008 m. gegužės 2–4 dienomis Kernavėje surengė tarptautinę konferenciją, skirtą Baltijos regiono šventvietėms. Konferenciją rėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie LR Prezidento kanceliarijos, Kultūros rėmimo fondas, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas bei Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras (Muzikos eksporto biuras).
Konferencija Lietuvoje pratęsė šventvietėms skirtų mokslinių renginių ciklą, 2007 m. pradėtą estų archeologų ir folkloro tyrinėtojų iniciatyva, išplėtė dalyvių, jų atstovaujamų mokslo disciplinų ir kartu nagrinėjamų klausimų ratą. Konferencijoje dalyvavusių 18 tyrėjų iš 8 šalių tarpe – patyrę, akademinei visuomenei gerai žinomi specialistai, o taip pat doktorantūros studijas tęsiantys tyrėjai. Greta archeologų ir folkloristų, konferencijos darbe dalyvavo religijos bei kultūros istorijos, istorinių kraštovaizdžių tyrinėtojai.
Geografinė 15 perskaitytų ir 2 stenduose parodytų pranešimų erdvė apėmė šiaurės, rytų ir pietų Baltijos jūros regiono dalis: Suomiją, Estiją, Rusiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją. Pranešimuose buvo atlikta pirminė šventviečių apžiūra jų tipologijos ir skaičiaus požiūriu, esamos šventviečių tyrimų padėties vertinimas, kai kurių vykdomų ir jau pabaigtų tyrimų projektų pristatymas. Tõnno Jonuks (iš Tartu, Estijoje) žodžiais tariant, nuostabą kelia tai, jog iš esmės vienodos ne tik per keletą šalių nusidriekusios senųjų šventviečių tradicijos, bet ir su jų šiuolaikiniais tyrinėjimais ir pažinimu susijusios problemos. Šie akivaizdūs sąlyčio taškai konferencijos dalyvius suvienijo diskusijoms apie terminus ir sąvokas, metodiką ir tyrimų rezultatų interpretavimą.
Konferencijos metu daug dėmesio skirta jos dalyvių pažinčiai su Lietuvos šventvietėmis. Surengtos išvykos prie Kernavės ir netoli jos esančių Grabijolų archeologijos paminklų, ekskursijos į Vilniaus senamiestį (aplankant Kalnų parką, Arkikatedros požemius, istorinio Puškarnios priemiesčio vietą), Vilniaus ir Širvintų rajonus (aplankant Ardiškio ąžuolą ir pilkapius, Liukonių akmenis, Gelvonų akmenį su pėda, Pyplių Kupolio kalną, Stavarygalos Alkupį ir Šventežerį, Kukaveičio giraitės vietą prie Gudulinės kaimo, Dūkštų ąžuolyną).
Konferencijos kultūrinėje programoje dalyvavo kūrybinio folkloro grupė „Sedula“, apdainavusi senovės lietuvių šventu laikytą liepos medį, ir Beatričė Laurinkutė su instaliacija „Šaltiniai baltų kultūroje“.

dr. Vykintas Vaikevičius

Programa

Tezės