Tarptautinė mokslinė konferencija
„Aleksandro Jogailaičio dvaro kultūra“

 

Prieš penkis šimtus metų (1506 m.) mirė didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis, daręs didelę įtaką architektūros, urbanistikos, amatininkystės ir kitų kultūros sričių raidai. Jo valdymo laikais susiformavo Vilniaus, kaip reikšmingo viduramžių miesto, planinė struktūra, gotikinės architektūros stilistika, viduramžių dvaro tradicijos. Nežiūrint XV–XVI a. laikotarpio svarbos tolimesnei Lietuvos kultūros raidai, mes šią epochą nepakankamai pažįstame, tyrinėjame ir vertiname.

Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo kontekste iškyla ir istorinių asmenybių, nuo kurių priklausė Lietuvos valstybės politika, ekonominiai ir kultūriniai poslinkiai, gyvenimo ir veiklos reikšmė.
Viena iš tokių asmenybių – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis, valdęs 1492 – 1506 m., daugiausia gyvenęs Vilniuje.

Iki šiol Aleksandro Jogailaičio valdymo laikotarpis istoriografijoje nušviestas labai fragmentiškai, o jo asmenybė susilaukė itin prieštaringų vertinimų. 2006 m. minint šio LDK valdovo 500-ąsias mirimo metines, atsirado gera proga sukaupti į visumą istorinius ir kultūrologinius duomenis, liečiančius Aleksandro Jogailaičio valdymo laikotarpio ir jo asmenybės problematiką Lietuvos valstybės europiniame kontekste.

Pažymėdama šio valdovo mirimo metines, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija suorganizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „DLk Aleksandro Jogailaičio dvaro kultūra“. Konferencija vyko 2006 m. lapkričio 9 – 10 d. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje. Jos metu Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai sutelkė dėmesį į dLk Aleksandro Jogailaičio dvaro gyvenimą Vilniuje ir Krokuvoje per istorines, menotyrines, kultūrines ir kt. plotmes.

Pranešimus, nagrinėjusius dLk Aleksando asmenį, jo vidaus ir užsienio politikos aspektus, dvaro kultūrą ir pan., skaitė 18 prelegentų iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos.
Klausytojų auditoriją sudarė apie 60 žmonių – aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslo įstaigų, muziejų darbuotojai, žiniasklaidos atstovai.

Konferenciją atidarė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos direktorė Audronė Kasperavičienė, sveikinimo žodį pagrindinio konferencijos rėmėjo – Lietuvos vardo minėjimo 1000-mečio direkcijos – vardu tarė direktorius Gediminas Ilgūnas.

Pirmoji konferencijos diena buvo skirta istorinei XV – XVI a. sandūros tematikai. Po Doc. dr. Ritos Trimonienės (Šiaulių universitetas) pranešimo „Kultūriniai ryšiai Jogailaičių Europoje XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje“ klausytojai susipažino su konferencijos svečių parengtomis temomis: žinomas Lenkijos istorikas, prof. habil. dr. Krzysztof Pietkiewicz (Poznanės universitetas) pristatė prieštaringą Aleksandro Jogailaičio asmenybės vertinimą Lenkijos istoriografijoje, o iš Baltarusijos atvykęs dr. Vasil Varonin (Minsko universitetas) aptarė kunigaikščio laidotuvių Vilniuje aplinkybes. Kiti konferencijos pranešimai buvo parengti Lietuvos prelegentų. Doc. dr. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas) išnagrinėjo didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaro tęstinumo problemą nuo Vytauto laikų iki Aleksandro valdymo metų; dr. Gitana Zujienė (Lietuvos istorijos institutas) aptarė Aleksandro pakėlimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonialo susiformavimo prielaidas; dr. Marius Sirutavičius (Vytauto Didžiojo universitetas) išryškino Lietuvos valdovo statusą diplomatinių santykių su Maskvos valstybe praktikoje XV – XVI a. sandūroje; dr. Genutė Kirkienė (Vilniaus universitetas) iškėlė klausimą „Ar būta stačiatikių LDK politiniame elite Aleksandro valdymo laikais?“. Du paskutinieji pirmosios dienos pranešimai buvo parengti karo tematika: dr. Gediminas Lesmaitis (Lietuvos istorijos institutas) apžvelgė permainas LDK karyboje Viedrošos ir Oršos mūšių kontekste, o dr. Romas Batūra (Lietuvos karo akademija) kalbėjo apie dviejų karo frontų – Krymo ir Maskvos – grėsmę Lietuvos valstybei Aleksandro valdymo laikais.

Antroji konferencijos diena buvo skirta dLk Aleksandro dvaro kultūrai ir valdžios reprezentatyvumui bei reikšmei LDK. Menotyrininkė dr. Marija Matušakaitė (Kaunas) perskaitė pranešimą apie Aleksandro Jogailaičio epitafiją Vilniaus dominikonų bažnyčioje; dr. Edmundas Rimša (Lietuvos istorijos institutas) parodė Aleksandro antspaudų reikšmę valstybės sfragistikoje; mgr. Eduardas Remecas (Lietuvos nacionalinis muziejus) pademonstravo, kaip Aleksandro Jogailaičio monetų paplitimas atspindi Vilniaus žemutinės pilies raidą. Konferencijoje dalyvavo ir du jauni archeologai iš Kultūros paveldo centro, klausytojams pateikę Vilniaus senamiesčio kasinėjimų duomenis apie miesto fortifikavimą XV – XVI a. sandūroje (mgr. Linas Girlevičius) bei Vilniaus miesto medinį vandentiekį (mgr. Ramunė Butrimaitė). Popietiniame posėdyje buvo perskaityti du pranešimai literatūrine tematika: „Hipotetinė Aleksandro istorija“, išnagrinėta mgr. Kęstučio Gudmanto (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) bei dr. Sigito Narbuto (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pristatyta Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus kalba popiežiui Aleksandrui VI, nagrinėjant ne tik patį kalbos tekstą, bet ir aptariant jo parengimo istorinį kontekstą. Kostiumo istorikė dr. Rūta Guzevičiūtė (Lietuvos istorijos institutas) supažindino konferencijos klausytojus su XV – XVI a. laikotarpio vyravusiomis didikų madomis ir jų atgarsiais vėlesnių laikų nešiosenoje, o muzikologė prof. habil. dr. Jūratė Trilupaitienė (Kultūros, filosofijos ir meno institutas) – su Aleksandro Jogailaičio dvaro muzikine kultūra, pristatydama ją europiniame kontekste.

Konferencijos dalyviai ne tik galėjo pasiklausyti kolegų parengtų pranešimų, bet ir padiskutuoti jiems rūpimais istoriniais klausimais, privačiuose pokalbiuose pasidalinti sukauptomis žiniomis, kurios, manykime, ateityje leis daryti dar konstruktyvesnes išvadas, nagrinėjant mėgstamą laikotarpį ar problemą. Ši komunikacija yra svarbi, tikslinant vienas ar kitas pranešimų detales, kadangi konferencijos medžiagos pagrindu bus rengiamas straipsnių rinkinys.

Konferencijos metu buvo pademonstruotas naujas dokumentinis filmas „Didysis kunigaikštis Aleksandras“ (aut. Vytautas Urbanavičius), suorganizuota ekskursija po Taikomosios dailės muziejaus ekspoziciją, skirtą dLk Aleksandrui. Konferencijos dalyviai padėjo gėlių prie dLk Aleksandro karsto Arkikatedroje.

Konferenciją uždarė senosios muzikos ansamblio „Banchetto musicale“ (vad. Jūratė Vičienė) koncertas, kuriame skambėjo XV – XVI a. sandūros laikotarpio Europos ir LDK valdovų rūmuose dirbusių kompozitorių instrumentinė ir vokalinė muzika, demonstruotos atkurtos to laikotarpio choreografinės kompozicijos, atliktos profesionalių ansamblio šokėjų (vad. Virginija Jašinskienė).

Dr. Daiva Steponavičienė