KŪRYBINIO FOLKLORO GRUPĖ "SEDULA"
„SEDULA“ - tai šešios moterys, kurias vienija meilė tradicinei liaudies dainai. Grupė susibūrė 1994 metų balandžio 28 d., vadovaujama archeologės Daivos Steponavičienės. Moteriškas kolektyvas atlieka "moterišką" visų Lietuvos regijonų folklorą, kuris sudaro didžiausią dainuojamosios tautosakos palikimo dalį.
Šis mažas kolektyvas folkloro pasaulyje yra pakankamai gerai žinomas, nes išsiskiria iš kitų ansamblių balsų skambumu, tembrų minkštumu, plačiu diapazonu ir savita atlikimo maniera. Didžiausią dėmesį grupė skiria vokalinei muzikai ir jos interpretacijai, tačiau koncertuose kartais subtiliai naudoja instrumentus: kankles, smuikus, lumzdelius, skudučius, būgnus ir įvairią perkusiją. „Sedulai“ pavyko įgyvendinti ir puikią viduramžių kostiumo idėją, remiantis archeologine Lietuvos bei lyginamąja Vakarų Europos medžiaga. XIV-XVI a. stiliaus lietuvaičių nešiosena „arčiau kūno“ ne tik fiziškai, bet ir atliekamų dainų laikmečio prasme, nei tradiciniai visų pamėgti spalvingi XIX a. rūbai. "Sedula" labiau mėgsta sutartines ir monodines dainas, kurios folkloro tyrinėtojų nuomone yra pačios seniausios, nors susidainavimas ir ansambliškumas labiausiai atsiskleidžia, „Sedulai“ dainuojant polifonines dainas. „Sedulai“ folkloras - tai ne dokumentinė, muziejinė, o gyva, kintanti vertybė, todėl grupė pateikia jį savitai, kūrybiškai, vis drąsiau ieškodama naujo skambesio, naujų išraiškos priemonių.
1995 m. grupė “Sedula” dalyvavo spektaklio "Mindaugas" pastatyme (rež. Irena Bučienė). „Sedulos“ įrašai skamba per Lietuvos radiją, grupė dalyvauja įvairiose TV laidose. "Sedula" aktyviai koncertuoja, dalyvaudama įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose ir koncertinėse programose. Ji yra eksperimentinės archeologijos klubo "Pajauta" narė. Klubo misija - skleisti baltų kultūros atkūrimo idėją, kurią jis pristato, kasmet dalyvaudamas gyvosios archeologijos festivalyje Kernavėje bei įvairiuose Europos viduramžių ir vikingų laikotarpio festivaliuose.
NARIAI:
1. Ilona Astrauskienė,
2. Daiva Kirvelienė,
3. Aušra Pačkauskienė,
4. Birutė Pocevičienė,
5. Loreta Pugačiukienė,
6. Daiva Steponavičienė
KONCERTINĖS PROGRAMOS
1995 m. „Tek martela par dvarelį“(apie marčios dalią)
1996 m. „Oi, tu, bitaite“ (apie bitės-Austėjos įvaizdį lietuvių liaudies dainose)
1998 m. „Vilniaus mieste gražus daržas“(apie Lietuvos sostinės įvaizdį lietuvių liaudies dainose)
2001 m. „Oi, kas ant dvaro skambėjo?“(apie rakto simboliką lietuvių liaudies dainose)
2007 m. "Motula mano, širdela" (apie šiltus dukters ir motinos santykius. Programa skirta Motinos dienai)
2007 m. "Oi, tata, kupole graži" (Rasų-Joninių dainų programa)
2008 m. "Jir pajauga žali leipa" (apie liepos įvaizdį). Kartu su perkusininku Sauliumi Astrausku.
2009 m. "Aš tyliai uždegu žvakutę" (programa Vėlinių proga).
2009 m. "Taiso, rėdo sesė brolį" (karinių istorinių dainų programa)
„Sedula“ yra paruošusi ir programą-iliustraciją lituanistikos pamokoms vidurinėse mokyklose „Saulės ratas“.
ĮRAŠAI
1996 m. MC “Mėgstamiausios dainos”.
2003 m. CD ir bukletas “Sedula: šiuolaikinis žvilgsnis į viduramžius”. Projekto pagrindu sukurtas dokumentinis filmas apie archeologinio kostiumo atkūrimą „Lioj, bajoroite“(aut. Vytautas Urbanavičius).
2006 m. CD „Kalėdų rytą Saulė pražydo“ – 20 žiemos kalendorinio ciklo - Advento ir Kalėdų – dainų, aranžuotų Daivos Steponavičienės ir Audriaus Balsio.
2008 m. CD "Vilniaus mieste gražus daržas" - 20 dainų, kuriose minimas Vilnius - istorinė LDK sostinė, kaip administracinis-karinis, prekybos ir kultūros centras. Aranžuotės Daivos Steponavičienės, Audriaus Balsio ir Eugenijaus Jonavičiaus.
2010 m. CD "Ant kalno liepelė žydėjo" - 18 dainų, skirtų moteriškiausiam šventam medžiui - liepai. Aranžuotės Daivos Steponavičienės, Audriaus Balsio ir Sauliaus Astrausko.