Kompaktinė plokštelė

"Vilniaus mieste gražus daržas"

 

Muzikinė kompaktinė plokštelė „Vilniaus mieste gražus daržas“ parengta ir išleista Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos bei Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.


Šis projektas yra skirtas Vilniaus miestui, jo turtingai istorijai ir šimtmečius išlaikytai nepakartojamai dvasiai.
Plokštelės pagrindą sudaro 1998 m. kūrybinio folkloro grupės „Sedula“ parengta ir prieš dešimtmetį vienintelį kartą Vilniaus žemutinės pilies griuvėsiuose visuomenei pristatyta to paties pavadinimo teminė koncertinė programa. Šiandien ji papildyta naujomis dainomis, atliekamomis vyrų folkloro grupės „Intakas“, programos visumai suteikiant šiuolaikinį atspalvį, pasitelkus į pagalbą gitaristą Eugenijų Jonavičių ir kompozitorių Audrių Balsį.
Kompaktinėje plokštelėje „Vilniaus mieste gražus daržas“ sudėtos gražiausios lietuvių liaudies dainos, kuriose apdainuotas Vilnius – Lietuvos valstybės sostinė kaip karinis-administracinis, prekybos, kultūros ir religijos centras, kadaise buvęs ir geografinis valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – centras. Dainos surinktos iš visų penkių etnografinių Lietuvos regionų, kad klausytojas pajustų meninį ir emocinį skirtumą, išryškėjus savitai tarmei ir būdingai muzikinei dermei.
Galime tik pasidžiaugti galimybe pristatyti kuo platesnei auditorijai sudėtas į visumą iki šiol išblaškytas dainas, kuriose išaukštinamas Vilnius. Žinoma, jų yra gerokai daugiau, negu skamba mūsų kompaktinėje plokštelėje, tačiau mes parinkome ryškiausius jų variantus, atspindinčius įvairius mūsų protėvių gyvensenos aspektus, pasaulėjautą ir požiūrį į pagrindinį ir svarbiausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestą Vilnių.
Dar 1923 m. Jonas Basanavičius buvo surinkęs 160 dainų ir jų variantų, kur minimas Vilnius. Minimas ne tik sostinės vardas: iš dainų aišku, kad žinomas ir pats garsusis („slaunas“) „mūravotas“, „gražiai maliavotas“ miestas su aukštais vartais („žaliais bromais“), siauromis gatvėmis („gaseliais“), „brukavotas“ – išklotas akmenų grindiniais, nustatytas karčiamomis, kur berneliai mergeles girdo brangiu, iš svetur atvežtu „rincku vyneliu“, kur seselės vaikštinėja žalių rūtų darželiuose. Apdainuotas ne tik pats miestas, bet ir kalvotos Vilniaus apylinkės („Oi, ant kalno, ant aukštojo“). Senųjų dainų kūrėjams, gyvenusiems toli nuo sostinės, sodžiuose, tarp kasdien matomų artimų žmonių, rutina tapusio gamtos peizažo fone Vilnius atrodė kaip mistinis pasakų miestas – stebuklingas, tolimas ir sunkiai pasiekiamas.
Dainose atsispindi Vilniaus istorija, nužymėta kruvinų karų su kryžiokais, švedais, maskoliais, lenkais, bolševikais pėdsakų. Kiekvienu atveju, pažymint istorinį įvykį, buvo kuriamos naujos dainos arba senoms melodijoms pritaikomi nauji aktualūs tekstai ar bent jau įpinami žodžiai, neretai skolinti, įprasminantys ir patį „pasiskolintą“ daiktą: ginklą, kariuomenės rūšį, naują geografinę sąvoką, susijusią su mūšio vieta.
Karinėse dainose Vilnius iškyla kaip mobilizacijos centras, į kurį susirenka jaunuoliai iš visos Lietuvos ginti tėvynę („Oi, broli, brolali“); čia mergelė suranda savo išrinktąjį, kuris iš visų karių gražiausias („Čiulba, ulba karvelėlis“); sesuo, išlydėdama brolį į karą, tikisi, kad jis parveš jai iš Vilniaus miesto „didžias dovanėles“ („Išjoja, joja, sodauto“).
Deja, „šviesusis karalius“ nepagaili savo pulkų, pasmerkdamas juos virsti „juodu purvu“ („Mas, pinki bruolele“), o juodas varnas iš „Turkelio žemelės“ parneša žinią apie brolio žūtį („Ei, varne, varne“). Pastarojoje vyrų atliekamoje sutartinėje Vilnius tėra tik menamas, tai tarsi tąsa prieš tai skambėjusio kruvinos, politinių valstybės jėgų nulemtos neišvengiamybės motyvo.
Paprastą žmogų, atvykusį iš periferijos, stebino daugybė Vilniuje pastatytų didingų bažnyčių, todėl ir žuvusį karį iškilmingai nulydėdavo į bažnyčią, kur „šeši šimtai žvakių degė“, o paskui – į Vilniaus kalnelį, kuris karžygio garbei pražysta rožėmis ir sutviska „žemčiūgais“ („Visi bajorai žirgus balnojo“).
Ne tik kariniais įvykiais garsėjo Vilnius: čia kadaise vyko didžiausi turgūs, todėl ir liaudies dainose tėvelis vyksta į Vilnių pirkti dukrelei „jupelės“ (skarelės, suknelės ar kitų apdarų), o bernelis mergelei – rūtų vainikėlį arba rūtelių sėklų bei aukso žiedelį („Berneli mano, raiteli mano“, „Vilniaus miestely siauri gaseliai“, „Susidainuokim, mes, trys sesiulės“). Vilniaus turguje pirkdavo ne tik drabužius ir papuošalus, bet ir balnus, kamanas, dalgius, netgi muzikos instrumentus – trimitus („triūbelas“), dainose tampančius pergalės šaukinio simboliu („Oi, an‘ kalno, an‘ aukštojo“), bei brangius gėrimus – vyną ir midų. Vaikų dainose pelėda važiuoja į Vilnių pirkti muilo, kad nupraustų savo juodus vaikus; medžioklės dainose – bernelis, nušovęs „pilką gegutėlę“, jerubę, sakalą, laputę ar kiškelį, savo laimikį neša kuo brangiau parduoti ne kur kitur, o į Vilniaus miestą, kad galėtų ten pat nusipirkti žirgelį ir nujoti pas mergelę. Ryškiausiai turgaus paveikslas su vedybinių derybų atspalviu išryškėja sutartinėje „Ai lylia, lylia, lyliavai“. Čia deramasi dėl apdarų – „skarytėlės“, „suknytėlės“ ir „čebatėlių“. Tenka pastebėti, kad daugumai sutartinių, kuriose minimas Vilnius, būdingas jas iš kitų Aukštaitijoje dainuojamų sutartinių išskiriantis semantinis priedainis „ciutelė“, „ciuta lylia“, „tatatoj ciutelė“.
Vilnius garsėjo ne tik prekyba, bet ir aukšto lygio meistrais, kurių darbas buvo ypač vertinamas periferijoje. Iš dainų sužinome, kad jaunai merginai broliai Vilniuje ieško siuvėjų, „žad pavadinti Vilniaus meistrelį padirbinti stakleles“, dera Vilniuje audėjėlę, kad išaustų plonas drobeles jaunamartės kraičiui. Jis sukraunamas į skrynias, kurių kaustytų kampelių kraitvežiams nevalia nudaužyti, nes „nebepataisys be Vilniaus kalvelio“, o nulaužtų kojelių – „be Vilniaus dišerėlės“ (dailidės).
Vilniuje – gražiausios merginos, kurių suolas vaduojamas kalendorinių švenčių apeiginėse dainose („Tai pilni suolaliai, kalėda“). Jos ir pačios linkusios pasipuikuoti ir pasibranginti, pasišaipydamos iš bernelių: „Už mergelį vienų – tūkstuntis rublalių, už jos razumėlį – dar nesurokuota“ („Josim, josim Vilniaus miestan“). Didžiai pagerbta toji sodžiaus mergelė, kurią pastebi „Vilniaus jaunimėlis“ ir pas kurią iš pačios sostinės atvyksta piršliai. Neprastas ir Pajūrio dainų tėtušio sūnelis, nusipirkęs Palangoj žirgelį ir parsivežęs Vilniaus mergelę.
Vilnius turi ir mitologinės dvasios: virš jo „Saulutė teka ir Mėnulėlis rieda“ („Aš verpčia plonų, tatatėla“), tik reikia stebuklingomis žirklėmis nukarpyti „pušų viršūnes, aglių šakelas“ („Supkit, meskit mani jaunų“, „Tu, žilvitėli, žalus medeli“). Šios dainos papildo ir šiaip jau gana turtingą Vilniaus mitologiją, aprašytą legendose ir padavimuose.
Kompaktinės plokštelės pristatomoji daina – „Vilniaus mieste gražus daržas“. Joje apdainuojamas XVI a. istorinis įvykis – didikės Barboros Radvilaitės-Goštautienės vedybos su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu ir jos išvykimas į Lenkijos karalystę.


Dr. Daiva Steponavičienė
Doc. dr. Rytis Ambrazevičius

The project Vilniaus mieste gražus daržas (A Lovely Garden in the City of Vilnius) was prepared and carried out with the financial support from the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania and the Directorate for the Commemoration of the Millennium of Lithuania under the Auspices of the Office of the President of the Republic of Lithuania and Vilnius City Municipality.

The CD you are holding in your hands is dedicated to the city of Vilnius, its rich history and unique atmosphere that has been preserved for centuries. The CD programme is based on a thematic concert programme of the same title, which was prepared and performed, just once, by the Sedula creative folklore group a decade ago, in 1998, in the ruins of Vilnius’ Lower Castle. The CD also contains a number of new songs, performed by the Intakas men’s folk group. And a contribution from a guitar player Eugenijus Jonavičius and the composer Audrius Balsys has added a modern twist to the programme.
The project Vilniaus mieste gražus daržas features the most beautiful Lithuanian folk songs praising Vilnius, the capital city of Lithuania, as the military, administrative, trade, cultural and religious centre, and once also the geographic centre of the former state, the Grand Duchy of Lithuania. The songs come from all five ethnic regions of the country so that the listener could feel the artistic and emotional differences between the dialects and characteristic musical modes.
This project has been a rewarding opportunity to put songs about Vilnius, collected from different places, into a coherent whole and present them to the widest audience possible. Of course, a lot more of such songs exists, and we have chosen the most characteristic ones, reflecting all sides of our ancestors’ life and their emotional attitude towards Vilnius, the main and most important city of the Grand Duchy of Lithuania.
It was back in 1923 that Jonas Basanavičius came across 160 songs, including their variants, with references to Vilnius. And it is not only the name of the city that is mentioned there: the songs make it clear that Vilnius was then known as a “famous” (slaunas), “brick-walled” (mūravotas) and “beautifully painted” (gražiai maliavotas) city with high gates (žali bromai), narrow streets (gaseliai), cobbled pavements (brukavotas) and plenty of taverns (karčiamos), where lads treat their lasses to expensive wines (rinckas vynelis) brought from over the seas and where unmarried girls (seselės) saunter in their green rue gardens.
The songs describe not only the city itself, but also its hilly environs (Oi, ant kalno, ant aukštojo). To the creators of ancient songs, who lived in villages far away from the capital and saw nothing but familiar faces and the same landscapes around them day after day, Vilnius seemed to be a magic and mysterious city, a wonderful, remote and difficult-to-access place.
The songs reflect the history of Vilnius, which is marked by bloody wars with the Crusaders, Swedes, Muscovites, Poles and Bolsheviks. To mark these historic events, new songs were created, new relevant lyrics were put to old tunes, or at least several words, often borrowed from other languages and denoting the “borrowed” things, such as weapons, types of armed forces or the geographical names of battle sites, were added to old texts.
In military songs, Vilnius is shown as a mobilisation centre: it is here that young men from all over Lithuania gather to defend their homeland (Oi, broli, brolali); a young girl finds her truelove, the most handsome of all soldiers (Čiulba, ulba karvelėlis); and a sister sees her brother off to the war hoping that he will bring her “big presents” from the city of Vilnius (Išjoja, išjoja, sodauto).
Alas, the “gracious king” does not bother to save his troops and they are condemned to turn to “black mud” (Mas, pinki bruolele); and the black crow from Turkelio žemelė brings the news of the brother’s death (Ei, varne, varne). Performed by men, this sutartinė, with just a hint about Vilnius, is like a follow-up to the motive of bloody inevitability determined by the political power of the state, apparent in the previous song.
To an ordinary man from the periphery, Vilnius was amazing with plenty of magnificent churches. That is why a dead soldier is first taken to a church, where “six hundred candles are burning”, and then to a Vilnius hill, where the roses bloom and the gemstones (žemčiūgai) shimmer in the hero’s honour (Visi bajorai žirgus balnojo).
Vilnius was famous not only for military events, but also for big markets, so in the folk songs a father goes to Vilnius to buy a jupelė (headscarves, dresses, robes) for his daughter, and a young man goes there to buy a rue wreath or rue seeds and a gold ring for his sweetheart (Berneli mano, raiteli mano, Vilniaus miestely siauri gaseliai, Susidainuokim, mes, trys sesiulės). In Vilnius’ marketplaces one could buy not only clothing and jewellery, but also saddles, bridles, scythes and even musical instruments, such as trumpets (triūbelės), regarded as a symbol of victory in songs („Oi, an‘ kalno, an‘ aukštojo“), and expensive drinks, such as wine and mead. In children’s songs, a mother owl goes to Vilnius to buy a piece of soap to wash her black chicks. In hunting songs, a young man shoots a “grey cuckoo”, a grouse, a falcon, a fox or a hare and takes it to no other place than Vilnius so that he could sell it at the highest price in order to buy a horse to ride to his beloved. A market scene containing an allusion to wedding preparations is best depicted in the sutartinė Ai, lylia, lylia, lyliavai, in which bargaining for clothing – a headscarf (skarytėlė), a dress (suknytėlė) and a pair of shoes (čebatėliai) – takes place. It is interesting to note that many sutartinės with references to Vilnius contain characteristic semantic refrains ciutelė, ciuta lylia and tatatoj ciutelė, which distinguishes them from the sutartinės from other places of Aukštaitija.
Vilnius was famous not only for trade, but also for skilled craftsmen, whose work was highly regarded in the periphery. From the songs we know that it is in Vilnius that a girl’s brothers look for dressmakers for their sister; are going to hire a Vilnius craftsman to make a loom; and persuade a weaver into weaving fine linen for the bride’s dowry. The linen is put into a dowry chest with brass-bound corners: these should not be damaged by the dowry drivers (kraitvežiai), for they “couldn’t be restored without a Vilnius blacksmith” as the broken legs couldn’t be repaired “without a Vilnius dišerėlė (woodworker)”.
Vilnius has the prettiest girls, and in the ritual songs of calendar holidays young men pay ransoms for the girls sitting on “the bench of girls” (Tai pilni suolaliai, kalėda). Confident and proud of themselves, the girls are fond of mocking the young men: “A thousand roubles for the girl, yet to be bargained for her smarts” (Josim, josim Vilniaus miestan). Highly respected is the village girl who has attracted notice from “the young people of Vilnius” or has been visited by matchmakers from the very capital. Equally honoured is a “seaside dad’s” son who buys a horse in Palanga and brings a bride from Vilnius.
Vilnius has also a mythological aura: over it “the Sun rises and the Moon rolls” (Aš verpčia plonų, tatatėla), only “the pine tree tops and fir branches” must be cut with the magic scissors (Supkit, meskit mani jaunų, Tu, žilvitėli, žalus medeli). These songs add to the fairly rich mythology of Vilnius, a source of legends and myths.
The CD begins with the song Vilniaus mieste gražus daržas, which describes a historic 16-century event, the wedding of Grand Duke of Lithuania and King of Poland Sigismund Augustus and the noblewoman Barbora Radvilaitė-Goštautienė, and her departure to the Kingdom of Poland.


1. Vilniaus mieste gražus daržas: istorinė baladė / historical ballad

2. Oi, an‘ kalno, an‘ aukštojo (1): karinė istorinė daina / war-historical song

3. Oi, aš jauna pareinu: vestuvinė rauda / wedding lament

4. Tai pilni suolaliai, kalėda: žiemos kalendorinių švenčių (kalėdinė) daina /
winter seasonal (Christmas) song

5. Ai, lylia, lylia, lyliavai: humoristinė vestuvinė sutartinė / humoristic wedding sutartinė

6. Susidainuokim, mes, trys sesiulės: šeimos daina / family song

7. Aš verpčia plonų, tatatėla: darbo (verpimo) sutartinė / work (spinning) sutartinė

8. Berneli mano, raiteli mano: jaunimo daina / youth song

9. Visi bajorai žirgus balnojo: karinė istorinė daina / war-historical song

10. Mas, pinki bruolele: karinė istorinė daina / war-historical song

11. Parjoja brolis iš Vilniaus: šeimos daina / family song

12. Oi, an‘ kalno, an‘ aukštojo (2): karinė istorinė daina / war-historical song

13. Josim, josim Vilniaus miestan: humoristinė jaunimo daina / humoristic youth song

14. Oi, broli, brolali: karinė istorinė daina / war-historical song

15. Čiulba, ulba karvelėlis: karinė istorinė daina / war-historical song

16. Ei, varne, varne: karinė istorinė sutartinė / war-historical sutartinė

17. Jau aušrelė beauštanti: šeimos daina / family song

18. Tu, žilvitėli, žalus medeli: apeiginė sutartinė / ritual sutartinė

19. Ciutela, ciutela, ciuta lylia: vestuvinė sutartinė / wedding sutartinė

20. Supkit, meskit mani jaunų: pavasario kalendorinių švenčių (sūpuoklinė) daina /
spring seasonal (swinging) song

21. Vilniaus miestely siauri gaseliai: jaunimo daina / youth song

22. Oi, an‘ kalno, an‘ aukštojo (3): karinė istorinė daina / war-historical song

23. Išjoja, joja, sodauto: karinė istorinė sutartinė / war-historical sutartinė

Įdainavo / Singers:
Kūrybinio folkloro grupė „Sedula“ / Creative folk group “Sedula”:
Ilona Astrauskienė (solo 21, veda / leads 11, sutartinės 5, 19, 23), Daiva Kirvelienė (veda / leads 13, sutartinės 5, 19, 23), Aušra Pačkauskienė (veda / leads 8), Birutė Pocevičienė (duetas / duo 6, sutartinės 7, 18, 19, 23), Loreta Pugačiukienė (duetas duo 1, sutartinės 5, 18, 19, 23), Daiva Steponavičienė (vadovė / leader) (solo 3, 15, 20, duetai / duos 1, 6, 9, veda / leads 17, sutartinės 7, 18, 19, 23)
Folkloro grupė „Intakas“ / Folk group “Intakas”:
Rytis Ambrazevičius (vadovas / leader) (solo 1, 12, 23, duetai / duos 9, veda 4, 10, 14, sutartinės 16, 23), Vytenis Umbrasas (sutartinės 16, 23), Giedrius Šmuilaitis (sutartinė 23)

Įgrojo / Players:
Audrius Balsys
Klavišiniai instrumentai ir programavimas / keyboard instruments and programming
Daiva Steponavičienė
Būgnas / Drum (1)
Rytis Ambrazevičius
Kanklės / Folk string instrument kanklės (9)
Loreta Pugačiukienė (20)
Smuikas / Violin
Eugenijus Jonavičius
Akustinė ir elektrinė gitara / acustic and electric guitars (3, 4, 13, 15, 21)

Aranžavo / Arranged by
Audrius Balsys (3, 4, 5, 7, 11, 13, 15, 18, 19, 23)
Daiva Steponavičienė (1, 8, 11, 23)
Eugenijus Jonavičius (4, 13, 21)
Loreta Pugačiukienė (20)


Įrašyta / Recording in:
2003 m. / 2003 at
Studijoje / Studio Pianola
2007 m. / 2007 at
Nona Music Studio

Įrašo ir suvedimo inžinieriai / Recording and Mixing engineers
Audrius Balsys ir Sigitas Mickis (1, 8, 20)

Paruošė leidybai / Mastered by
Artūras Pugačiauskas

Dizainerė / Designed by
Alicija Makauskaitė

Prodiuseriai / Produced by
Daiva Steponavičienė ir Audrius Balsys

Išleido / Edited by
VITA ANTIQUA
A. Vivulskio 12A-13, Vilnius, Lithuania
Tel. + 370 682 13 228
vita@antiqua.lt
www.antiqua.lt