Premjera 1996 m. gegužės 31 d. Vilniaus žemutinėje pilyje

KONCERTO ANOTACIJA

Bitininkystė yra vienas iš seniausių verslų, turintis kelis raidos etapus: drevinė - iki XVI a., o vėliau - kelminė bitininkystė. Šie etapai savitai atsispindi ir tautosakoje - poetinėje-muzikinėje liaudies pasaulėžiūros išraiškoje. Į šią programą sudėtos dainos, atsiradusios būtent pirminiame etape. Jose dar neatsispindi bičiulystė, nes žmogus dar nebuvo įsikišęs į bičių gyvenimą ir jo nekontroliavo, tik stebėjo ir stebėjosi bičių darbštumu ir visuomeniniu organizuotumu, kuris buvo artimas pačių žmonių gyvenimui. Todėl bitė buvo laikoma šventu gyvuliu, ir neatsitiktinai dainose, atspindinčiose kosminio medžio struktūrą, viduriniojoje sferoje viešpatauja bitė, kaip žmogaus sielos įsikūnijimas.
Aptariamuoju laikotarpiu bitės animistinis įvaizdis dažnai sutinkamas sutartinėse, o šis dainuojamosios tautosakos žanras folkloro tyrinėtojų laikomas vienu iš seniausių. Karinėse feodalinio laikotarpio sutartinėse bitė tampa sesers, ieškančios žuvusio brolio, likimo simboliu. Deja, šių sutartinių muzikinių tekstų beveik neišliko, todėl mes pasirinkome kitą aspektą, mitologizuotai surišantį bitę ir mergelę. Šio tipo sutartinių ir dainų yra žymiai daugiau, jos dažniausiai - dvišakės (todėl neretai ilgos), išvedant paralelę tarp bitės, audžiančios korį, nešančios medų ir mergelės, skinančios rūtelę ir pinančios vainiką arba audžiančios drobes kraičiui. Moteris ir bitė-motinėlė - giminės tęsėjos, todėl ir refrenai "trys bičių dobilio", "bitėla, bite, dobilio lylia", "tūto, tūtoj, bite ratutoj" ir pan. dažniausiai sutinkamas vestuvinėse sutartinėse. Ir nenuostabu, juk bičių deivė Austėja, kurios net ir vardo semantika rodo audimo, siuvimo šen ir ten veiksmą, yra šeimos sukūrimo, moters vaisingumo, šeimyninės laimės deivė. Mergelė, kaip bitelė, ausdama drobes ir juostas, rašydama raštelius "kaip bitės korelį", išaudžia savo likimą: kuo didesnis kraitis, kuo jis gražesnis, tuo geresnio, turtingesnio bernelio galima tikėtis, tuo geresnis bus gyvenimas. Ir bernelis joja pas mergelę ne tik todėl, kad ji darbšti, kaip bitelė: jo giminė jam prisako joti ten, kur "sanos bitės spiecių laidzia", simboliškai įprasmindama būsimos šeimos vaisingumą. (Iš visų apeigų, susijusių su bitėmis ir medumi, dabar yra išlikęs tik vienas povestuvinis laikotarpis "medaus mėnesis"). Tokiu būdu Austėją galima laikyti virsmine deive, kaip ir Laimą (gimimo), Giltinę (mirties). Vainikuota mergelė virsta nuometuota martele ir martauja tol, kol sulaukia pirmojo kūdikio. Tuomet tampa muturuota moterimi. Gimdyvės mirties atveju, ją palydi ta pati bitelė...


PROGRAMA

l. Ant kalnelio jovaras žydėjo
2. Oi, tu bituke, tu tu tu
3. Pralėkdamas, bicinėlis
4. Ulioja bitela
5. Vai, brolali, jaunasai
6. Kai mes buvom, tūto, tūto
7. Ant kalnelio, ant aukštojo
8. Dūzgia, bitelė, dūzgia
9. Trys ratilėliu
10. Tai gražiai žydi
11. Gali lauko liepala
12. Oi, tu bitaite, lyliumoj
13. Bitėla, bite, dobilio lylia
14. Kirto, rentė
15. Bitela, bičiuke, dobilio
16. Tėvelio dvarely augo beržai